Nepatinka man betonas, miesto
centras nuobodokas
Daž nas ten atrodo klonas,
kai dainuoja choras
Girdžiu vieną catchy
autotune'o bloką
Muša lašai dažnai į skardą,
stogą
Rūkanota, baisiai būna čia tyloka
Rezervuota kaime vieta man,
visad į puotą
Tik kalbu kas ant sielos yr nugulę
Nelaikau aš turtu, Fendi, Prada, Gucci
Man patinka miškas,
man patinka pušys
Didelis variklio tūris, ūkis,
kuzovas ir dvi durys
Tinka man kombinezonas
Nesiskutęs kaip Robinzonas
Jei repas nepaeis - būsiu
vėl aš artojas
Mano tėvas, buvo žvejys
O mano senelis medžioklei turi akis
Ir aš užaugau kaime giliai,
tamsiam miške aš jaučiuos gerai
Amžinai, Lietuva mano atviri namai
Realiai seni pasakysiu,
kam tą vaidmenį vaikytis
Būk savim, kažkaip nelimpa
tau tas trapo beat'as
Mano flow dar nematytas,
tikslas pirmas įrašytas
Gyvas pakol gyvas ritmas,
judinu tik savas plytas
Neradęs aukso apie jį ir nežinai,
dažnai jis nesislepia visai
Radau aš savo stilių, kur tu jį palikai
Mano kaimas tai vieta kur tie miesčionys
sako baigiasi svajonės
Neturiu aš abejonės
Sako nemadinga būt krikščioniu,
Jurgių Jonas aš
O jū s vis dar vienodi,
laukiate kaip pabučiuoti
Ginkle likę keli šoviniai
Bet aš žinau pataikysiu tikrai
Viską aš matau,
turi akis čia ir kalnai
Mano mama, gali vištą nupešt
O mano baba,
ją moka skaniai iškept
Ir aš užaugau kaime giliai,
ir pelkėj užstrigęs jaučiuos nuostabiai
Amžinai, Lietuva bus mano kapai
Mano sūnus,
tikiuos šiom pėdom paseks
Ir mano dukros, tikiuos doros nepames
Ir me s gyvensim kaime giliai,
kur stirnos šernai, bitės ir žiogai
Amžinai Lietuva bus mūsų na
mai
Ir mes gyvensim kaime giliai,
kur stirnos šernai, bitės ir žiogai
Amžinai Lietuva bus mūsų namai